maridar - verbo
ma·ri·dar transitivo; intransitivo; pronominal
Indicativo |
---|
Presente
| Pretérito imperfeito
| Pretérito perfeito
| Pretérito mais-que-perfeito
| Futuro imperfeito
| Futuro perfeito (condicional)
|
marido maridas marida maridamos maridais maridam
| maridava maridavas maridava maridávamos maridáveis maridavam
| maridei maridaste maridou maridamos / maridámos maridastes maridaram
| maridara maridaras maridara maridáramos maridáreis maridaram
| maridarei maridarás maridará maridaremos maridareis maridarão
| maridaria maridarias maridaria maridaríamos maridaríeis maridariam
| Conjuntivo / Subjuntivo
| Imperativo
| Infinitivo
| Outras formas
|
---|
Presente
| Pretérito imperfeito
| Futuro
| Afirmativo (Negativo)
| maridar
| Gerúndio
|
maride marides maride maridemos marideis maridem
| maridasse maridasses maridasse maridássemos maridásseis maridassem
| maridar maridares maridar maridarmos maridardes maridarem
| - marida (marides) maride maridemos maridai (marideis) maridem
| Pessoal maridar maridares maridar maridarmos maridardes maridarem
| maridando
Particípio passado
maridado | maridada | maridados | maridadas |
|
Flexiona como : amar
|